- gyvata
- gyvatà sf. (2) K, gývata (1) 1. gyvybė, buvimas: Kaip einasi gyvatà, sveikatà (kaip gyvuojat)? Lp. Savo gyvãtą darbu palaikyti BŽ380. Kas neša gyvatą, mirties tas nebijo Mair. Atilsis, valgis, gėrims pramaitin žmogaus gyvatą CII340. Gyvatą savo duotų užu daug BPI258. Nebeturiu vilties gyvatos ir sveikatos A.Baran. Jame gyvatà buvo DP42. | Visam kirmiu, turinčiam gyvatą ant žemės BB1Moz1,30. 2. [i]gyvenimas, amžius: Ilga gyvata B. O gyvata Saros buvo šimtas dvidešims ir septyneri metai Ch1Moz23,1. Visomis dienomis gyvatos ... kariauti turim Mž107. Per visas dienas gyvatos mūsų MKr16. Gyvatos aprašymas rš. 3. Plv gyvenimo būdas, vertimasis: Kokia jau ten jo gyvatà! Dsm. Kokia jų ten gývata prasta! J. Peliutė vis labiau ir labiau prato prie savo naujosios gyvatos J.Jabl. 4. K gyvenama vieta, sodyba, ūkis: Ten buvo mūsų gývata, kur augo grūšia ana, t. y. ten gyvenome J. Brolio ten gera gývata, t. y. gražiai gyvena J. Maža gývata, t. y. maža turtų turi J. Savo gývatą priveizdėk, t. y. savo gaspadorystę J. Ligi šiol dar nieko jų (visuomenės įnamių) nepasisekė išnaikinti, nei kokiu nors būdu iš žmonių gyvatų išvaryti J.Jabl. Aš viską, kas prie gyvatos reikia, išmanau BsPI17. Tėvas buvo jam gyvatą padavęs ir sau tik valgį užsirašęs LC1881,15. Sakau garbę tai gyvatai, tos gyvatos gaspadoriams (iš kvieslio kalbos) LTR. Laukus ir gyvatàs pametė Ns1860,1. Tėvui mirus, jie tarp savę išsidalino gyvatėlę MitI83.
Dictionary of the Lithuanian Language.